Sveiki,
Visi mes susiduriame su sprendimų priėmimo iššūkiais. Mano nuomone, vienas svarbiausių – tai, kad kartais mūsų pasirinkimai grindžiami prielaidomis, o ne patikimais faktais. Kas, savo ruožtu, gali vesti į klaidingus sprendimus ir prarastas galimybes. Todėl mums labai svarbu atpažinti, kada remiamės prielaidomis, ir kaip teisingai naudoti žinojimą efektyviam sprendimų priėmimui.
Pavyzdžiui, jaučiant nuolatinį nuovargį, nusprendžiame, kad to priežastis – darbe patiriamas stresas. Todėl nusprendžiame neiti pas gydytojus, o daugiau pailsėti. Rezultate nuovargis niekur nedingsta. O jeigu pabandytume pasinaudoti specialisto pagalba nustatant nuolatinio nuovargio priežastis ir nueitume pas gydytoją bei atliktume kraujo tyrimus, rezultate galėtų paaiškėti, kad nuolatinio nuovargio priežastimi yra geležies trūkumas. Padidinus geležies kiekį organizme, būklė pradėtų gerėti.
Arba, planuojant rinkodaros kampaniją remiamės prielaida, kad ankstesnių kampanijų strategijos ir kanalai bus veiksmingi ir šį kartą. Todėl viską kartojame, o rezultate išleidžiame didesnę dalį rinkodaros biudžeto ir nepasiekiame užsibrėžtų. O jeigu, prieš pradedant kampaniją, atliktume duomenų analizę, įvertintume naujausias rinkos tendencijas ir vartotojų elgseną, ištestuotume įvairius kanalus ir pranešimus mažesnėse auditorijose, suprastume, kas geriausiai veikia rinkoje šiuo metu.
Aišku, prielaidos dažnai yra neišvengiamos ir gali būti naudingos greitam orientavimuisi situacijose, pvz. šiandien snigo, todėl kelyje gali būti slidu ir reikia vairuoti atsargiau. Tačiau, kaip rodo anksčiau pateikti pavyzdžiai, jos gali būti klaidingos arba nepilnos. Todėl sprendimų priėmimas, remiantis vien nepatikrintomis prielaidomis, dažniausiai sukelia papildomas rizikas. Todėl būtina atpažinti, kuo grindžiame sprendimą – prielaidomis (manau) ar faktais (žinau).
Patikimų faktų atskyrimas nuo prielaidų prasideda nuo atvirumo sau ir drąsos užduoti kritiškus klausimus, pavyzdžiui „Ar tai, kuo remiuosi, yra patikimas faktas ar prielaida?”.
Renkantis informaciją sprendimui pagrįsti, ieškokime patikimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti mūsų prielaidas. Būkime dar atviresni kitoms nuomonėms ir įžvalgoms, ypač tiems, kurie gali atnešti kitokią perspektyvą nei mums įprasta. Artimųjų rate ar komandoje organizacijoje skatinkime kritinį mąstymą ir atvirumą. Ir pratinkimės jaustis patogiai esant kitokiai nuomonei. To reikia mūsų geresnėms sprendimams.
O pabaigai, pagalvokite apie artimiausią rimtą sprendimą, kurį ketinate priimti. Atsakykite sau į tris klausimus:
- Ar aš remiuosi faktais ar savo (komandos ar jos atskirų narių) asmeninę nuomonę?
- Kokie šaltiniai patvirtina, kad mano (mūsų) sprendimas teisingas?
- Kokie galimi alternatyvūs šiam sprendimui scenarijai ir jų pasekmės?
Gerų sprendimų!
Miroslavas Monkevičius, ACC
NAUJA KNYGA KOUČINGO TEMATIKA
Šios knygos puslapiuose – galimybė, kuri padės atskleisti savo pačių ir Jūsų klientų, komandos ar mokinių potencialą.
Labai džiaugiamės, kad jau labai greitai
(knygų mugės metu) turėsime ją rankose.
Ši knyga neabejotinai turėtų atsidurti kiekvieno, besidominčio asmeniniu ir profesionaliu augimu, bibliotekoje.
Kodėl ji yra tokia svarbi?
Ji atveria naują požiūrį į atjautą
(ne užuojautą) kaip įrankį, padedantį žmonėms keistis ir tobulėti.
Atjauta čia pristatoma kaip gebėjimas giliai suprasti ir palaikyti kitus jų kelionėje link savos vizijos, svajonių ir tikslų.
Tai yra esminė savybė ne tik koučingo specialistams, bet ir vadovams, siekiantiems skatinti savo komandų augimą, bei mokytojams, kurie nori efektyviai padėti savo mokiniams.
Būtent – mokytojams.
Tai dar vienas motyvas, kodėl ši knyga tokia svarbi. Knygos autoritetingumas grindžiamas ne tik įspūdingais moksliniais tyrimais, bet ir autorių praktine patirtimi, kuri leidžia pateikti ne tik teorines žinias, bet ir gyvenimiškas istorijas bei konkretų metodų taikymą.
