Sveiki, mielieji.
Grįžtantys klientai man patvirtina, kad pokyčiai vyksta su mumis beveik kiekvieną dieną.
Kartais pokytį inicijuojame patys: keičiame veiklą, kuriame naują santykį, mokomės, nusprendžiame pagaliau padaryti tai, apie ką ilgai galvojome.
O kartais pokytis tiesiog užgriūna: netikėtas vadovo sprendimas, nauja atsakomybė, netektis, galimybė, kurios visai neplanavome.
Ir kiekvienas su tuo tvarkomės savaip: vieni puolame veikti, kiti sustojame, kartais pradedame analizuoti įvairius scenarijus. O būna apsimetame, kad niekas nepasikeitė.
Skirtingos situacijos, skirtingos reakcijos, tačiau vienas dalykas išlieka tarp mūsų bendras – noras, kad pokytis būtų sėkmingas.
Ir tam nereikia daugiau pastangų, tam užtenka aiškiau pamatyti, kur šiuo metu esame.
Man pačiai tai pastaruoju metu buvo labai asmeniška tema. Iš savo praktikos su klientais sudėliojau „Pokyčio anatomiją” – ir šiandien, šiame laiške, apie ją kalbu viešai. Tai ne instrukcija, ką ir kaip daryti. Tai rami valanda su savimi, kai gyvenimas keičiasi, o aiškaus rezultato dar nėra.
Pasak daugelio klientų – „dabar suprantu, kur esu ir kas toliau”.
Kviečiu žvilgtelt į čia: https://coaching.lt/pokycio-anatomija/
Ramios valandos sau.
