Sveiki.
Kartais pasiveja mane iliuzija, kad turėdamas patirtį ir žinias jau lyg ir nebeliko ko išmokt. Tai iškart ženklas, kad atėjo laikas mokytis iš naujo ir vėl eiti patirti tą nepatogų “žalio” mokinio jausmą.
Šią savaitę vėl atsidūriau būtent ten. Mokausi intensyvioje tarptautinėje programoje, kurioje viskas vyksta anglų kalba, aplink galybė nepažįstamų veidų, o praktiniai įgūdžiai treniruojami akimirksniu, neleidžiant laukti to apgaulingo momento, kada pasakysiu sau “pilnai pasiruošęs”.
Pirma reakcija buvo klasikinė ir galva iškart įjungė gynybinį norą pasislėpti už eksperto fasado ir išvengti pažeidžiamumo.
Mokantis koučingo profesijos vis svarbu prisiminti, kad tikrasis augimas prasideda už komforto zonos ribų. Kad tai nepasimirštų – verta vis pasinert į tą nežinomybę bei susimokėt tą nepatugumo kainą.
Bendrai žiūrint – esame suprogramuoti ieškoti stabilumo ir tarsi atlikėjai ant įvairių gyvenimo scenų, nuolat varginame save kurdami ir gindami savo “vidinį atlikėją” (angl. performing self). Mes naudojame statusą, išorinius pasiekimus ir kaukes, kad tik nereikėtų pripažinti:
aš nežinau, ką dabar daryti.
Bet juk meistriškumas gimsta ne ten, kur viskas kontroliuojama. Kai sąmoningai nustojame bėgti nuo nežinojimo būsenos ir leidžiame sau vėl tapti pradedančiaisiais, atsitinka keli dalykai:
- Išjungiame vidinį kritiką: Nustojame vertinti save per perfekcionizmo prizmę ir atveriame erdvę tikram smalsumui (būtent jis bene labiausiai ir augina).
- Perjungiame emocinius atraktorius: Vietoj neigiamo emocinio atraktoriaus (NEA), kur valdo baimė nepasirodyti kompetentingam, mes pereiname į teigiamą emocinį atraktorių (PEA), kuriame gimsta kūrybinė vizija, energija ir drąsa eksperimentuoti (apie šiuos magiškai–paprastai teisingus terminus kalba R. Boyatzis mūsų rekomenduojamoj knygoj https://coaching.lt/produktas/padedant-zmonems-keistis/?a=3)
- Sustabdome “vidinio atlikėjo” naštą: Leidžiame sau pamatyti pasaulį šviežiai ir naiviai – vat su tuo paprastai vaikišku nustebimu, kurį dažnai prarandame užsikrovę korporaciniais ar profesiniais lūkesčiais.
Mes pasąmoningai vengiame situacijų, kuriose galime pasirodyti nesubrendę ar nekompetentingi. Jei versle, mokymuose ar gyvenime mes nuolat renkamės tik tai, ką jau mokame ir kur jaučiamės saugiai, mes nebeugdome savęs. Mes tiesiog kartojame praeities įrašus ir veikiame automatiškai (kas daug kam gali būti tiesiog – nuobodžiai).
Klausimas refleksijai
Kokia yra ta sritis Jūsų praktikoje, versle ar gyvenime, kurioje Jūs dabar sąmoningai vengiate nežinojimo?
Kviečiu atsakyt į šį klausimą ramiai sau skiriant laiko. Ir, kaip dovaną, atrasti tą didžiulį augimo potencialą, kurį taip lengva prarasti jei laikomasi tik to, kas yra saugu, pažįstama ir patogu.
Kartais yra tiesiog būtinai pasinerti į tai, kas nepažint, nes ten ir prasideda tikrasis meistriškumas.
