Sveiki gyvi,
2024-ie persirito į antrąją metų pusę.
Pirmoji buvo gausi …. . Kuo?
Į daugtaškius reikėtų įrašyti savo atsakymą.
Jį perskaitom ir esam linkę šuktelti kažką panašaus į „Yes, viskas geriau nei planuota” ar „Ech, šiek tiek turiu pastabų”.
Čia taip labai jau mandagiai viskas pateikta 😉
Kai būna „yes”, tada mes linkę sušukti ir tai dar labiau įkvepia.
Na, su tuo „ech”, tai jau visai kitas scenarijus piešiasi.
Ir niekada nebūna dviejų tokių pačių „yes” ar „ech”. Kiekvienas juos išgyvename savaip.
Tai vieni iš tų aspektų gyvenime, kurie realiai prisideda prie savos krypties pasirinkimo ar esamos koregavimo.
Juk visi „yes” ir „ech” projektuoja mūsų ateitį.
Kur būtume, jei vis daugiau ir daugiau savo veiklos susitikrinimų būtų palydima „yes” savijautos?
Kokius dabarties veiksmus tai prognozuotų ateičiai?
O kaip viskas vyktų, kai dažniau save jaustume „ech” būsenos?
Kviečiu vis rasti to laiko transporto kamštyje (superinė gi vasara, kad net Vilniuje tos spūstys dabar žymiai mažesnės!), pasivaikščiojant savo mėgstamu parko takeliu, prie ryto kavos/arbatos, kai mintis guldome į dienoraščio lapus – visur, kur tik skiriame laiko reflektuoti tai, kas jau buvo, kaip tai skatina mus jaustis dabar ir, kokios link ateities tai veda.
Kartu prisiminti ir tai, kas yra vieni iš didžiausių mūsų mokytojų – patyrimai, kurie ir dailina dabartį.
Tad iš ko mokotės dabar:
– Iš savo patirties nutikimų?
– Iš savo ateities troškimų?
Tai du, labai skirtingi, Mokytojai.
Jie labai daug geba išmokyti kiekvieną mūsų. Ir moko, jei tik esame nuolankūs jų pamokoms.
Vienu atveju vis remiamės tuo, ką jau žinom.
Kitu – stiebiamės pažinti tai, kas žavi susikurtoje vizijoje.
Abu šie Mokytojai yra kantrūs ir esantys visada šalia.
Svarbu ir keliauti kartu, nepamirštant nei vieno iš jų.
Dar liko pusmetis iki šių metų pabaigos, kur vėl pasijaus naujų metų rezoliucijų „judėjimas”.
Kviečiu tą pusmetį dedikuoti didesniam dėmesingumui.
Labai atsiperka.
Iki malonaus!
Povilas Petrauskas, MCC
