Sveiki gyvi,
Gal esate “pagavę” save suvokime apie tai, kaip greitai mūsų protas nori „uždaryti“ klausimą vos tik jį išgirdus? Na, tai nutinka dar nepabaigus klausimo, o jau žinomas atsakymas.
Tarsi jis būtų kaip refleksas, lyg automatinis atsakiklis. Kartais tai labai patogu.
Ir visada prasminga?
Koučingo kontekste greitas atsakymas dažnai reiškia praleistą galimybę. Galimybę gilintis, tyrinėti, kvestionuoti. Greitas atsakymas uždaro klausimo turinį ir galimybę pažinti ir suprasti daugiau. Koučingo procese norisi viską ne uždarinėti, o priešingai – atverti. Praplėsti mintis, stebėti, kur jos dar nukeliaus kartu su tuo, kas kelia klausimus.
Leisti klientui pačiam atrasti, o ne remtis tuo įprastu, kad ir greitai sugalvotu ir “tikrai labai teisingu“ sprendimu.
ICF kompetencijų rėmuose tai tiesiogiai siejasi su 5 (Išlaiko pilnavertį dėmesį), bei 7 (Skatina sąmoningumą) kompetencijomis.
Koučingo specialistas nėra tas, kuris žino, bet tas, kuris ieško kartu. Kuris kviečia klientą susitelkti į save ir išgirsti savo atsakymą. Būtent tą, kuris galbūt glūdi giliau nei pirmoji mintis.
Kvieskime save sulėtėti.
Kai kyla impulsas pasidalinti mintimi ar sprendimu, sustokime ir paklauskime:
O kas dar galėtų slypėti po tuo klausimu?
Ką dialogo partneris dar galėtų atrasti, jei aš neatsakyčiau?
Ar šis atsakymas kyla iš smalsumo, ar iš mano noro žinoti?
Galbūt tikroji galia slypi ne atsakyme, o tyloje. Ne žinojime, o leidime nežinoti. Ne iškart, o ilgainiui.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
