Sveiki,
rašau Jums iš šiek tiek kitos aplinkos nei įprasta. Šiuo metu esu ne Lietuvoje, ir ne tiesioginiame savo veiklų sūkuryje.
Visa tai yra sąmoningas atsitraukimas. Ne todėl, kad veiklų nebūtų (OMG kiek dar jų yra ir kaip skaudėjo galvą, kai išvykau į kelionę ir žinojau, kad prie dalies jų net nespėsiu prisėsti), o todėl, kad jos niekada nesibaigs.
Tik žinau vieną – išvykti/atsitraukti yra būtina, tam kad grįžus geriau ir giliau pamatyčiau bei suprasčiau dalykus, kuriuos palikau.
Per laiką supratau, kad paviršutininškumas, per mažas tikslas ir “gal kaip nors” strategija – toli gražu nuo to, ką norisi sukurti.
Dėl to ir “advokatauju” tam, kas ir man visai gerai veikia – atsitraukti ir pastebėti procesą iš šono. To negalima padaryti be sustojimo.
Sustoti ne tik fiziškai, bet ir viduje: leisti sau nebūti vien tik „sprendimuose“, „orientuojantis tik į rezultatus“, „tarp susikaupusių užduočių“ ir t.t.
Aiškiai matau, kad yra būtina leisti sau būti su tuo, ką kuriu, o ne tik jo viduje – yra laikas būti veikloj/versle ir dar būtinas laikas matyti tai, ką kuri iš šono.
Tokios pauzės net nėra kažkokia prabanga. Tai būtina erdvė, kurioje gimsta tikros mintys, savi atsakymai, nauji kampai. Tai ir mokymasis iš kitų, ir tylus, bet labai svarbus stebėjimas: kaip aš veikiu, kaip vadovauju, kas iš tikrųjų veikia, o kas tik atrodo būtina.
Šios savaitės podcasto epizode kviečiu į vieną iš tokių pauzių – trumpą, bet prasmingą sustojimą apie tai, ką reiškia vadovauti kitaip.
Su daugiau pasitikėjimo.
Su mažiau kontrolės.
Su mąstysena, kuri augina ne tik rezultatus, bet ir žmones.
Bet net jei ir nepavyks prisėsti prie įrašo, tai kviečiu užduoti sau šitą klausimą:
– Kokioje situacijoje šią savaitę galiu pasirinkti ne veikti, o pastebėti?
Iki greito!
p.s. ruošiu vieną labai gerą dalyką, kuriuo pasidalinsiu jau greitai!
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
