Sveiki,
Praktiškai kasdien dirbu su žmonėmis, kurie siekia pokyčių tiek savo, tiek kitų gyvenimuose. Toks tas mylimas darbas ir jame tenka matyti vieną nuolat pasikartojantį modelį.
Tai savotiška sankryža, prie kurios anksčiau ar vėliau atsiduria kiekvienas augti norintis specialistas.
Toje sankryžoje turime pasirinkti, kuriuo keliu pasuksime. Viena kryptis veda į saldžią iliuziją, kita – į nepatogią, bet transformuojančią realybę.
Kur mes pasimauname ant iliuzijos?
Iliuzija visada skamba patraukliai, nes žada greitą rezultatą su minimaliu pasipriešinimu. Profesiniame kelyje (ypač koučinge, bet tai galioja bet kuriai sričiai) iliuzija skamba maždaug taip: „Man tereikia šito diplomo / šio vieno sertifikato / šio naujo įrankio, ir viskas pasikeis. Klientai patys mane ras, pajamos išaugs, o veikla tekės savaime.“
Mes pasimauname ant šios iliuzijos, nes ji leidžia mums likti savo komforto zonoje. Ji sako, kad mums patiems nereikia keistis, nes užteks to išorinio patvirtinimo.
Stebuklinga, tiesa ;)?
Taip įsijungia laukimo režimas. Mes laukiame „geresnio momento“, „tinkamesnės rinkos situacijos“ ar kol „suveiks algoritmai“. Na, ir būtent taip mes eikvojame patį brangiausią savo resursą – laiką.
Kiek jėgų iš tiesų reikalauja rezultatai?
Dideli rezultatai neateina vien nuo to, kad mes sužinome kažką naujo. Jie ateina tada, kai mes darome kažką naujo, o tai visada sukelia trintį.
Norite, kad Jūsų patirtis/praktika augtų? Tam neužteks vien perskaityti dar vieną knygą. Tam reikės atverti duris ir išeiti į rinką, gauti neigiamų atsakymų, klysti, taisyti savo klaidas, sėdėti supervizijose, mentorystėje ir pripažinti, kad kažko nemokate.
Rezultatai reikalauja jėgų ne tik veiksmui atlikti, bet ir psichologiniam atsparumui išlaikyti.
Mąstymo modelis: Ką renkamės mes?
Viskas susiveda į mąstymo modelį ir kasdienius mūsų pasirinkimus. Kai susiduriame su tuo, kad lūkesčiai (iliuzija) neatitinka realybės, turime du kelius:
Tikėti iliuzija ir laukti
Galime kaltinti aplinkybes, rinką, klientus, kurie „nesupranta vertės“.
Galime toliau laukti, kol kažkas iš išorės pakeis mūsų situaciją. Šis kelias patogus ego, bet pražūtingas rezultatams.Kvestionuoti situaciją ir bandyti naujai
Mes galime sustoti ir sąžiningai savęs paklausti: „Kas čia neveikia? Ką aš darau ne taip? Kokią dar vieną savo išankstinę nuostatą turiu sugriauti?“
Pasirinkus antrąjį kelią, nutinka įdomiausias dalykas. Kai mes nustojame laukti ir pradedame kvestionuoti bei bandyti naujus (dažnai nepatogius) veikimo būdus, mes ne tik pasiekiame kitokių rezultatų.
Šio proceso metu mes tampame savo srities meistrais.
Mes užauginame storesnę odą, gilesnį empatijos jausmą, aštresnį verslo suvokimą ir tikrą, o ne deklaruojamą, pasitikėjimą savimi. Mes tampame tais profesionalais, kurie nesislapsto už iliuzijų, o patys kuria savo realybę.
Kviečiu šiandien stabtelėti ir nuoširdžiai savęs paklausti: kurioje srityje aš vis dar laukiu, tikėdama(s) iliuzija, o kur esu pasiruošęs kvestionuoti situaciją ir tapti savo srities meistru?
Geros savaitės ir drąsių pasirinkimų.
Su meile,
Povilas Petrauskas
Koučingo mokyklos įkūrėjas, MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
