Sveiki gyvi.
Pati 2020-ųjų sausio pradžia. Mažeikiai. Vedu dviejų dienų seminarą įmonės vadovų komandai.
Įsitraukusi grupė, tikrų situacijų aptarimai, aštrūs klausimai, o pabaigoje – tas jausmas, kai matai pasikeitusius žmonių žvilgsnius į vienas kitą. Paprastai seminaras visada yra pradžios taškas, tik kas nutiks toliau, nuo manęs jau nelabai ir priklauso.
Būna įvairių scenarijų, o vienas jų – toliau tęsti tai, kas buvo sutarta seminaro metu. Tuomet visi turi savo įsipareigojimus vienas kitam ir savom komandom. Šalia to yra dar vienas scenarijus, kurį būčiau linkęs vadinti gana retu. Nors tiksliau būtų – sunkiu.
Tai kelias, kai pagrindinis įmonės vizionierius nusprendžia, kad darbas prasideda nuo jo paties. Ir tas vizionierius pasirinko savo paties lyderystę kelti dar į kitą lygį. Kaip ir sakiau – sunkesnį.
Praėjo metai. Tada dar vieni.
Ir tik tada koučingas pradėjo plisti gilyn: nauji mokymai, sesijos su kitais vadovais, o galiausiai – vadovai, kurie koučingo pokalbius ėmė naudoti savo komandose. Ir tai vyko ne dėl to, kad kažkas liepė, o dėl to, kad veikia.
Taip praėjo šeši metai. Per tą laiką įmonė užaugo nuo maždaug 24 iki 72 milijonų eurų apyvartos. Nesakysiu, kad tai padarė koučingas – būtų nesąžininga, ir taip nerašiau net oficialioje paraiškoje. Pasakysiu kitką: toks augimo tempas įmonių kultūras paprastai suskaldo. Ne, ne šį kartą.
Rugsėjo 15-ą įvyko tai, apie ką 2020-ųjų sausio 3-ią niekas nebūtų sugalvojęs.
ICF Nordic-Baltic apdovanojimų ceremonijoje UAB Hotrema paskelbta 2026 metų Distinguished Organization Coaching Award laimėtoja. Kai pildžiau paraišką, negalvojau apie laimėtojų paskelbimą. Man jie jau buvo laimėtojai.
Kuomet kalbamės, kodėl vienoje įmonėje koučingas prigyja, o kitoje – ne, tai jau kuris laikas turiu atsakymą. Anksčiau galvojau, kad tai priklauso nuo programos, biudžeto ar žmonių noro mokytis. Dabar taip nebemanau.
Skirtumas beveik visada vienas: ar pats vadovas dirba su savimi, ar tik siunčia dirbti kitus.
Kai dirba – komanda tai mato. Ir tada nieko nebereikia įtikinėti.
Ačiū Mariui ir visai Hotremos komandai. Šešeri metai pasitikėjimo man reiškia daugiau nei bet kokia statulėlė.
Šios savaitės refleksija: ko Jūs prašote savo komandos, ko patys dar nedarote?
