Sveiki,
Pakelkit ranką, kam kartais trūksta motyvacijos daryti dalykus?
Kelkit drąsiai, niekas nemato 😎
Ypač tuos dalykus, kurie yra, velnias, kokie nefaini.
Ir vis atrodo nėra motyvacijos. Nėra noro, nėra įkvėpimo, mūza dar neatėjo, dar smilkalas nesudegė, dar paukščiai neparskrido…. Taip žiūrėk ir pasibaigė vienas mėnesis, kitas, jau paukščiai ir išskrido, o darbas vis dar nepradėtas 😀
Galų gale nusprendžiame – čia ne man. Taškas.
Judam ieškoti motyvacijos kažką daryti kažkur kitur.
Ir taip, hop hop, kaip žiogai, nuo vieno prie kito darbo, nuo vieno prie kito projekto, nuo vieno prie kito verslo, nuo vieno prie kito vyro/moters, nuo vienos prie kitos dietos/sporto….
Pradžia faina, varikliukas užsikuria, kalnai pradeda jau virsti (galvoje) ir….. kažkas kažkur kažkaip nutinka ir viskas (ne)tikėtai subliūkšta… pfff….
Ir aš laikau pakėlus ranką 😉 Ir man motyvacijos kartais „trūksta”. Arba kitaip tariant tikrai trūksta spyrio į minkštąją.
Daryti tai, ką REIKIA, o ne tai, kas man PATINKA.
Va tas, kas reikia ir skauda. Ir yra bais nemalonu.
Pradedi daryt ir skauda.
Kartais skauda taip, kad visą kūną sukausto. Baimė, nepasitikėjimas, abejonės.
„o ką kiti pagalvos”, „o jeigu nusišnekėsiu”, „bet aš gi nežinau, kaip..”, „o kas, jeigu nepavyks?..”
O ar žinot, kaip sunku eiti, nekalbant apie bėgti, tikslo link, kai tokį balastą iš paskos tempti reikia?
Kojos greit pūslėtos būna, norisi mesti velniop ir ieškoti kito būdo, kaip atsirasti ten, kur norim būti.
Dingo motyvacija.
Tik tiesa viena, lengvo kelio nėra.
Jeigu Jūsų tikslai dideli, gauruoti ir bauginantys, teks išmokti EITI ir nusimesti šį balastą patiems.
Čia atsakymas vienas – DISCIPLINA.
Skauda eiti? Viskas ok, ženk tik dar vieną žingsnį. Ir taip žingsnis po žingsnio, raumenys tvirtėja, veiksmas po veiksmo pasitikėjimas didėja ir atstumas iki Jūsų tikslo pradeda trumpėti.
Žinau, žinau, norisi greičiau, „čia ir dabar”.
Man irgi degtukas kartais vienoj vietoj užsidega ir atsiranda noras kristi ant žemės, pasidaužyt rankom kojom, kokia aš vargšė, kaip man niekas nesiseka ir apskritai viskas yra NESĄMONĖ!
Bet….maži kasdieniai veiksmai, vedantys Jūsų tikslų link ilgainiui pradeda rodyti rezultatus.
O dabar pakelkit ranką tie, kuriuos matomi, norimi ir taip laukiami rezultatai motyvuoja daryti daugiau? ✋
Štai dėl ko skausmas gali būti labai gerai. Roma nepasistatė per naktį.
Mes nei vienas neišmokome vaikščioti per dieną.
Tame „skausme”, tame nepatogume ir slypi mūsų norima sėkmė.
Jeigu „skauda” darant, jeigu nepatogu, tikėtina esate tinkamame kelyje savo tikslų link.
Belieka įkvėpt-iškvėpt ir…….visi kartu dedame dar vieną žingsnį į priekį!
Juk su komanda drąsiau 🙂
P.s. Tik svarbu įsivertinti ar šis „skausmas” nekelia grėsmės Jūsų ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei😉
Su drąsiausiais linkėjimais,
Raimonda Ohnjec, ACC
NAUJA KNYGA KOUČINGO TEMATIKA
Atjauta čia pristatoma kaip gebėjimas giliai suprasti ir palaikyti kitus jų kelionėje link savos vizijos, svajonių ir tikslų.
Tai yra esminė savybė ne tik koučingo specialistams, bet ir vadovams, siekiantiems skatinti savo komandų augimą, bei mokytojams, kurie nori efektyviai padėti savo mokiniams.
