Sveiki gyvi!
Pastaruoju metu vis prireikdavo gana kūrybiškai derintis kalendorius susitikimams.
Tai viena pusė negali, tai kitur viskas užimta.
Ir ne dėl to, kad daug reikalų. Dėl to, kad tomis dienomis realiai tik vienas reikalas – atostogos.
Atrodo, kaip šventas dalykas 😉
Ir tiek daug norima suspėti iki jų padaryt.
Bene pats produktyviausias laikotarpis yra tos kelios dienos prieš pat kelionės dieną.
Pastebite tai?
Ir kaip persiplėšt žmogui, kai tiek daug įsipareigojimų buvo prisiimta per naujų metų rezoliucijas, o čia jau tuoj ir pusmečio ataskaitos teikimas.
Tai kaip gi ten su visais įsipareigojimais? Artėjama link to, kad pusės metų laikotarpis simbolizuoja ir pusės metinių tikslų pasiekimą?
Ar gal viskas vyksta, kaip visada – pradžioje tempas „gazas-dugnas”, o vėliau ta karštinė praeina ir darosi viskas taip, kaip gaunasi?
Koučingo sesijų metų mes kartais viduryje pokalbio stabtelime ir susitikriname ar pradžioje išsikeltas norimas spręsti klausimas dar vis yra tas, kuriam ir skiriame visą dėmesį.
Būna, kad atrandami nauji, prieš tai neplanuoti, klausimai ar svarbesnės temos.
Pats laikas pasitikrinti, profesiškai sakant – rekontraktinti.
O kaip viskas vyksta su tikslų siekimu? Vasara jau prasidėjo, tuos pusmetis baigiasi, tad gal verta pasidaryti planingą „inventorizaciją”?
Štai keletas klausimų, kuriuos dažniausiai naudoju reflektuojant apie praėjusį laikotarpį:
Kas man sekasi?
Kas galėtų sektis geriau?
Kokios pagalbos reikia?
Ką supratau apie save, kol siekiau įsivardintų tikslų?
Kaip kito suvokimas apie ……. ?
Ką toliau planuoti tęsti/nustoti/tobulinti?
Žinau, kad tokioms refleksijoms verta skirta laiko dažniau nei kas pusę metų. Stengiuosi rimčiau pasėdėti prie dienoraščio bent kartą per ketvirtį.
Ir visada tuos klausimus išsivežu į atostogų keliones.
Jos (atostogos) pastaruosius keletą metų tapo nr. 1 prioritetas.
Grynai, kaip knygoje „Pelnas pirmiausia” – versle skatinama nusimatyti ir atsidėti pelno dalį, taip ir pradedant siekti tikslų – nusimatau tai, kada tiksliai vyksiu atostogaut.
Pastebiu, kad kuo jų daugiau – tuo daugiau produktyvesnis galiu nūti.
Ir čia ne mano „atradimas”. Pasiskolinau šią mintį iš keletos savo klientų, kurie tokią strategiją tauko jau daug metų.
Iš rezultatų matosi, kad jiem labai gerai tas sekasi.
Visai sveika tai kopijuot.
O kas blogiausia nutiks, jei dažniau į darbus kibsime gerai pailsėję? 😉
Povilas Petrauskas, MCC
