Sveiki gyvi.
Gana lengva pastebėti tam tikrus pokyčius. Ypač tuos vasarinius 😉 Vasara turi savotišką ritmą. Viskas aplink tarsi šiek tiek sulėtėja. Gatvės tampa tuštesnės (bent jau Vilniuje, kai baigiasi studijų metas), biurai irgi tylesni, susitikimai lyg nebe tokie įtempti.
Ir tai yra metas, kai dažnas pasijunta lėtesnis. Dėl to kviečiu Tave į tai pažiūrėti šiek tiek kitaip: gal mano tempas yra ne lėtesnis, o tiesiog – gilesnis?
Sulėtėjimas savaime nėra sustojimas. Čia puiki proga išgirsti tai, kas kitaip nuskęsta šurmulyje: save, savo klausimus, tai, ką jau kurį laiką ignoravom.
Tai laikas ne veikti daugiau, o pastebėti daugiau. Kartais net ne atsakyti, o tiesiog leisti sau pabūti su klausimu šiek tiek ilgiau. (juk ir strėlė lanke pirma yra įtempiama atgal, kad galėtų toliau skrieti).
Nesiūlau Tau jokio plano. Tik keletą klausimų. Jei norėsi, jei bus noras atsigręžti į save šiek tiek tyliau, bet nuoširdžiau:
Vasaros refleksijos klausimai
Kur mano gyvenime šiuo metu jaučiasi tikrasis sulėtėjimas? Ar tai palaiko mane, ar slopina?
Kokie klausimai „plaukia paviršiuje“, kai leidžiu sau tiesiog būti be plano?
Kurioje savo gyvenimo srityje norėčiau mažiau skubėti ir labiau būti?
Ką norėčiau, kad rudens (ateities) aš padėkotų vasaros man už tai, ką supratau?
Jei šią vasarą turėčiau pasikalbėti su savimi gilesniu tonu, tai ką sau pasakyčiau?
Kartais refleksija neįvyksta „kai turėsiu laiko“. Ji įvyksta, kai duodam sau leidimą.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
