Sveiki, mielieji,
Skool bendruomenėje Povilas kvietė pagalvoti apie paleidimą kažko, kas galimai šiandien mums trukdo veikti aukštesniame (pro) lygyje.
Susimąsčiau, kodėl taip sunku yra paleisti ego dalykus.
Atrodo, kad jei paleisiu tai, ką sako mano ego, išduosiu ir tai, kas man svarbiausia. Klaidinančiai maniau, kad griežtumas vertybėms reiškia tvirtą ištikimybę joms.
Pasirodo ego prisiriša ne prie pačios vertybės, o prie mūsų įsitikinimo ar lūkesčio, kaip vertybė privalo pasireikšti – prie griežtos taisyklės „taip ir ne kitaip“.
Pavyzdžiui pagarbą ego gali sugriežtinti iki reikalavimo: visi visada privalo su manimi elgtis pagarbiai. Ir kai tik realybė kitokia, kyla pyktis ar nusivylimas.
Arba, jei vertybė yra sveikata, ego gali ją paversti įsikibimu: jei nesportuoju kasdien, vadinasi nesirūpinu savo sveikata. Taip atsiranda kaltės ir nepasitenkinimo savimi jausmas.
Natūralu, kyla klausimas: kaip paleidus ego, žinoti, kad nepamečiau savo vertybių?
Viena klientė po kelių sesijų šia tema įvardino tokią savo patirtį: jei paleidus jaučiu daugiau lengvumo ir erdvės kito priėmimui, tai man ženklas, kad paleidau ego. Jei viduje lieka tuštuma ir praradimo jausmas, tikėtina, kad bandau išsižadėti pačios vertybės.
Man asmeniškai koučingo pokalbis visada padeda patyrinėti, ar tai, ko dabar taip stipriai laikausi, yra mano ego užsispyrimas ar sąmoningas auginantis pasirinkimas?
Gal galiu pasmalsauti?
– O kaip Jums pavyksta pastebėti, kada ego griežtumas jau pradeda „statyti sienas“ geresniam santykiui, veikimui ar gyvenimui?
Su meile,
Kristina Čiuželienė, ACC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
