Sveiki gyvi!
Kai kalbame apie „nuleistą kartelę“, dažnai atrodo, kad tai reiškia mažesnius standartus, prastesnę kokybę ar silpnumo ženklą.
Tikrai taip ir yra? Gali būti, bet yra niuansų.
Kartais užsisukam reikaluose (arba jie užsuka mus), jog nepastebim, kai per aukštai iškelta kartelė tampa spąstais.
Ten ir su žiburiu nerasi motyvacijos ženklų. Kur ten jų bus, kai sunku net mintis garsiai įvardinti!
Nejučia vis atidėliojame pradžią, nes atrodo, kad dar nesame pasiruošę, kad dar trūksta žinių ar įgūdžių, kad dar „nepakankamai gerai“.
Buvo jau taip? Man buvo. Velnioniškai nemalonus dalykas.
O štai yra tas vienas niuansas, kuomet „nuleista kartelė“ reiškia visiškai ką kita – leidimą sau pradėti.
Gal netobulai, tačiau visgi – pradėti. Ir tai yra būtent tai, ko reikia, kad galėtume mokytis, keistis ir pasiekti daugiau.
Esu daug kartų matęs (šiek tiek skaudžiau prisimenu ne „matytus”, o „patirtus”) netinkamus kartelės aukščius.
Jie geriausiai sutvarkomi tada, kai apie veiksmus tinkamai reflektuojama ir… kas skaudžiausia – įjungiamas tiesus bendravimas.
Nuo jo lengva pabėgti, kuomet apsikraunama tariamais darbais ir visokiais reikaliukais apie didžiuliausias strategijas, patirtis ir žinojimą – viską, kas rodo, kiek daug skambių žodžių ir kiek mažai reikiamo veiksmo.
Kai tik pradedi veikti, tai vizija nusipiešiama didelė ir visada (na ok – dažniausiai) kartelė kyla dar aukščiau.
Čia ir yra labai didelė ir skaudi klaida.
Kartelė gali būti ir žemai – svarbu, kad tik ji nemaišytų pradėti.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
