Sveiki!
Jau kelinta diena skubu stabtelti. Taip, gal skamba keistai.
Mėginu vis save pastebėti tame bėgime ir vis primenu – stabtelk.
Stabtelk ir išjausk.
Jau kelinta diena vis stengiuos suvokti, kad viskas taip greitai lekia ir per retai stabtelime.
Prieš kelias dienas sužinojau, kad vieno žmogaus kelionė šiame pasaulyje baigėsi. Privertė sustoti. Buvom tiesiog pažįstami, ne kažkuo labai artimi.
Tos pažinties užteko įsikvėpti labai daug. Mačiau tame Žmoguje kažką įkvepiančio, sekiau tai, ką ir kaip jis darė. Ir taip smagu buvo žinoti, kad jis turi lietuviškų šaknų.
Turėjom net sutarimą, kad apsilankys Lietuvoje ir planavau šių metų ICF Converge apie visa tai pilnai susiderinti. Nebesusiderinsim.
Ilsėkis, Alex. Žiūrėjau į mūsų linksmą nuotrauką, kai Orlando, FL apie nemažai ką juokavom ir planavomės. Daug planų ir be atvykimo į Lietuvą dar turėjai. Ir per tą laiką mačiau, kaip dalis jų virto realybe. Dėkui už tą įkvėpimą, kuris pasimatė tik dėl to, kad labai jautėsi ta gyvybė, kurios buvai pilnas. Ačiū Tau 🙏
Neplanavau to rašyti naujienlaiškyje, bet negalėjau išturėti tik dienoraštyje.
Tuo pačiu noriu priminti, kad kartais per daug skubame, nes galvojam, kad tik skubant galime suspėti daug. O čia daug dalykų vyksta kitaip – sulėtėjus galime suspėti daugiau.
Sulėtėkim, kad lengviau pavyktų padaryti daugiau to, ką tikrai svarbu padaryti.
Ir visi turime sau reikalingą svarbumą.
Tą linkiu ir suspėt.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
