Kiekvienas žmogus, su kuriuo dirbi, prisideda prie Tavo augimo.
Vienas išbando Tavo kantrybę. Kitas – Tavo kūrybiškumą. Trečias atskleidžia Tavo nebrandą. Ketvirtas padeda susigrąžinti tikėjimą bendryste.
Ir net tie, kurie tave erzina – dažniausiai labiausiai Tave ir formuoja.
Būtent būdami santykyje mes keičiamės, vystomės. Tikrai ne vieni. Ir tikrai ne medituodami Himalajuose. Tas kismas vyksta būnant su kitais.
Ir tomis dienomis, kai niekas nevyksta, ir tomis, kai viskas stringa. Svarbu – kartu.
Viena iš neseniai vykusių koučingo sesijų man vėl priminė apie senas tiesas.
Žmogus, su kuriuo kalbėjome, suprato, kad jį vėl ir vėl kuria žmonės, esantys aplink jį.
Ir, oooojjjj ne viskas jam patinka! Bet tai, kas nepatogu – augina labiausiai.
Mes vis dažniau kalbame apie asmeninį augimą, bet pamirštame, kad būti bendruomenėje yra neapsakomai didžiulė dovana bei raktas tam augimui.
Kurti bendrystę, net kai nėra idealių žmonių. Vertinti ryšius, net kai jie nepatogūs. Pamatyti save ne tik veidrodyje, bet kituose.
Šią savaitę gal verta užduoti sau klausimą:
Ką apie mane atspindi žmonės, su kuriais dirbu?
Ką aš galėčiau labiau (į)vertinti bendruomenėje, kuriai priklausau?
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
