Sveiki, mielieji,
Anksčiau maniau, kad vadovų koučingas tai naujų idėjų, strategijų ar planų paieška.
Kai pradėjau dirbti su daugiau vadovų, supratau, kaip stipriai klydau.
Tai labai asmeniškas, širdimi grįstas ir transformuojantis procesas.
Organizacijoje paprastai matome tik šią vadovo įvaizdžio dalį:
Aukštos kompetencijos – taip.
Didelis siekis – taip.
Lyderystė, ištvermė, patikimumas, rezultatai – taip, taip ir dar kartą taip.
Tačiau už viso to slypi asmenybė, jos vidinis ir emocinis pasaulis, kartais klausimas apie tikrąjį tikslą – ne tą, kuris įrašytas sąraše, o tą, kuris gyvena viduje.
Realybėje vadovams labiausiai trūksta ne plano, o buvimo. To paprasto, gilaus „čia ir dabar“, kai tampi išgirstas. Kai šalia – ne vertintojas, o partneris, padedantis pamatyti, kas iš tiesų svarbu.
Dažnai tai erdvė sustoti, persitikrinti, pažvelgti į save žmogaus, o ne tik vaidmens akimis.
Tai erdvė sudėtingiems jausmams, pokalbiams, sprendimams. Erdvė aklųjų zonų atpažinimui ir neišnaudoto potencialo atradimui.
Ar sutiktumėte, kad tai pranašumas organizacijai – kai vadovas tampa labiau subalansuotas, gyvas, įsitraukęs, vėl susijungęs su tuo, kas daro jį išskirtinį.
Su meile,
Kristina Čiuželienė, ACC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
