Sveiki,
Rašau Jums gurkšnodamas rytinę kavą ir mąstydamas ne apie tai, kas laukia šiandien, o apie tai, kur mūsų profesija bus po penkerių metų.
Mes, koučingo specialistai, esame įpratę būti pokyčio agentais savo klientams. Tik yra vienas bet… bet ar esame pasiruošę patys tapti pokyčio objektu?
Pastarąją savaitę daug diskutavau (tiek su kolegomis, tiek savo galvoje) apie vieną kelias idėjas, kurios vis sukosi apie AI (dirbtinį intelektą) koučinge.
Idėja paprasta ir šiek tiek gąsdinanti: Techninis, procesinis koučingas (tas, kurį galima „sudėti“ į algoritmą) atiteks dirbtiniam intelektui. Tai bus pigu, greita ir prieinama visiems. O kas liks mums?
Mums liks tai, kas yra „netvarkinga“:
emocijos;
neapibrėžtumas;
rytinės dilemos;
gylis, kurio joks prompt’as negali simuliuoti.
Ir visame tame labai aiškiai matau ne pabaigą, o pradžią. Tai pabaiga „šabloniniam“ koučingui, bet renesansas tikram, giliam meistriškumui.
Tai reiškia, kad mūsų sertifikacijos, mūsų nuolatinė mentorystė ir darbas su savimi nebėra tik „pliusas“ prie profesinio CV. Tai tampa vieninteliu mūsų bilietu į ateitį.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
