Sveiki, mielieji,
Iki šiol nemaniau, kad kada nors pasijusiu mokslininke.
Labai netikėta buvo išgirsti kliento komentarą, kai paklausiau, ką dar norėtų pridurti pabaigai.
„Jei taip žiūrėti, tai jūs,, kaip mokslininkė, dirbate ne su atsakymais, o su hipotezėmis.“
Tuo momentu šyptelėjau, nes tai pasirodė labai taiklu.
Koučingo pokalbio metu dažnai susiduriu ne su faktais, o su interpretacijomis. Kliento žodžiais tariant, su hipotezėmis:
„Aš negaliu to padaryti, nes neturiu pakankamai laiko.“
„Nesulaukiu jokio palaikymo, kai man sunku.“
„Šitas rezultatas reiškia, kad man trūksta kompetencijų.“
Skamba kaip tiesa. Bet ar tai faktas?
Mes linkę matyti ne tai, kas yra, o tai, kokie esame.
Mūsų patirtys, įsitikinimai, vertinimai tampa filtru, per kurį žiūrime į situacijas. Ir tada tas filtras pradeda atrodyti kaip realybė.
Koučingo specialistas šioje vietoje daro labai nepatogų dalyką. Jis pradeda kelti klausimą: o kas, jei tai tik viena iš galimų versijų?
Kartais paaiškėja, kad laikėmės įsikibę istorijos, kuri kažkada buvo naudinga, bet šiandien riboja. Kartais, kad tiesiog per anksti padarėme išvadą. O kartais, kad po paviršiumi yra daugiau pasirinkimų, nei leidome sau matyti.
Ir čia prasideda tikrasis pokytis.
Ne todėl, kad randame „teisingą“ atsakymą. O todėk, kad pradedame sąmoningai rinktis, kuriomis hipotezėmis tikėti.
Su meile,
Kristina Čiuželienė, ACC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
