Sveiki gyvi
Ką tik grįžau iš paryžiuje vykusio ICF Converge Summit’o.
Šįsyk visai be kažkokio specialaus jaudulio. Prieš kiek daugiau nei pusmetį buvau kitoje ICF konferencijoje anapus Atlanto, tad važiavau veikiau patikrinti, kur juda profesija, nei ieškoti naujų atradimų.
Ir štai ką pastebėjau: nieko naujo ten nėra.
Tai sakau ramiai, be nusivylimo. Tiesiog konstatuoju.
Visa, apie ką kalbėta – koučingo esmė, jo kuriama vertė žmogui, komandai, organizacijai, profesijos ateitis dirbtinio intelekto kontekste – yra tas pats, ką suprantame ir taikome jau seniai.
Čia yra (ir tas labai džiugu) tos pačios fundamentalios tiesos, su tuo pačiu prasmingai svarbiu darbu žmogui.
Tame yra daug tylos ir klausimų daugiau nei atsakymų. Svarbu tik išbūti šalia, kai tiek atsakymai pradeda būti pastebimi.
Kuo ilgiau būnu šioje profesijoje, tuo aiškiau matau vieną dalyką: koučingo galia yra visai ne naujovėse. Labiau ji yra gylyje, su kuriuo dirbame su tuo, kas jau seniai žinoma.
Ir, ko gero, didžiausia šios konferencijos vertė buvo pamatyti, kad pasaulis sukasi aplink tas pačias ašis.
Kad mes Lietuvoje, savo praktikoje ir savo koučingo mokykloje, nesame “pavėlavę” nuo Vakarų. Atvirkščiai – kalbame ta pačia kalba, tik mažesnėje scenoje.
Na, esame tik “vėluojantys” tai daryti daug daugiau.
Aha, tame labai vėluojam 🙂
Šias įžvalgas (apie tai, ko konferencijose vis dar netrūksta, ir apie tai, ko jose pradeda trūkti) plačiau aptarsiu artimiausiuose podcast’uose.
O pagal jas planuoju papildyti ir mūsų koučingo mokyklos programą.
Tikslas paprastas: dar daugiau dėmesio skirti tam, kas iš tikrųjų veikia praktikoje, o ne tam, kas tiesiog skamba madingai scenoje.
Koučingo klientui nereikia naujo metodo. Jam reikia, kad būtum su juo visa širdimi.
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
Koučingo mokyklos įkūrėjas
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
