Sveiki gyvi.
Kas kartą, kai vedu mokymų grupę, maždaug programos viduryje kas nors pasako beveik tais pačiais žodžiais: „Man atrodo, kad dabar koučingo sesijas vedu prasčiau nei pirmą savaitę.“
Iš pirmo karto tai skamba kaip regresas. Iš tikrųjų tai tas reikalingas ženklas, kad žmogus pradėjo girdėti tai, ko anksčiau negirdėjo.
Jūsų standartas pakilo greičiau nei įgūdis, ir tas atotrūkis jaučiasi labai nemaloniai.
Kol nemokėjote pastebėti savo klaidų, sesijos atrodė sklandzios. Dabar matote kiekvieną vietą, kur pralėkėte pro klientą, uždavėte klausimą apie save arba pasiūlete sprendimą, kai reikėjo patylėti.
Mokymosi kreivė niekada nėra tiesė. Ji atrodo kaip banga, kurioje pakilimai ir nusileidimai keičia vienas kitą, ir mes patys planuojame savo progresą taip, lyg jos nebūtų. Tada nusileidimą priimame kaip verdiktą apie savo gebėjimus, nors tai tik informacija apie tai, kurioje vietoje esame.
Lygiai tas pats vyksta ir su tuo, ką darote kasdien. Su praktika, su verslu, su komanda, su turiniu, kurį kuriate. Būna mėnesių, kai klientai ateina patys, ir būna mėnesių, kai tyla. Būna savaičių, kai viskas juda, ir būna savaičių, kai dedate tas pačias pastangas, o rezultato nesimato.
Per 15+ metų mačiau tai ir savo, ir daugybės vadovų veikloje. Skirtumas tarp tų, kurie prasibrauna, ir tų, kurie sustoja, retai būna talento klausimas. Jis būna sprendimo klausimas: ką darau tą savaitę, kai nesimato rezultato?
Yra du būdai reaguoti į nusileidimą.
Pirmasis: laukti, kol praeis, ir tuo metu nedaryti nieko, nes vis tiek neveikia.
Antrasis: likti veikime ir keisti tai, kaip veikiate:
- Ne mesti, o imtis iniciatyvos;
- Kreiptis į tuos žmones, į kuriuos anksčiau nesikreipėte;
- Pakeisti pasiūlymą;
- Nueiti į superviziją su tuo, kas nesiseka;
- Grįžti į mokymąsi tada, kai atrodo, kad neturite tam nei laiko, nei nuotaikos.
Nesvarbu, ar pasirinksite tobulinti, ar pakeisti iš esmės naują kryptį. Svarbu, kad darote, nes iš duobių ištraukia ne nauja strategija, o veiksmas.
Šios savaitės refleksija: kurioje kreivės (bangos) vietoje esate dabar ir koks vienas veiksmas, kurį padarytumėte šiandien, jei žinotumėte, kad tai ne verdiktas, o etapas?
