Sveiki gyvi!
Diskutavome aną dieną apie, kuri neretai iškyla tiek koučingo sesijose, tiek kasdieniuose pokalbiuose: sunkumą žinoti, ko iš tiesų norime.
Keista? Nu visai ne 😉
Kartais atrodo, kad turėtume aiškiai žinoti, kokia vizija mus veda pirmyn, kokie tikslai ragina judėt į priekį, lyg kas iš vidaus deingų. Cha, norisi, kad taip būtų.
Realybė kitokia – daug žmonių pasimeta, kai reikia įvardinti savo norus, ypač ilgalaikius.
Ir tai visiškai normalu.
Kodėl? Todėl, kad mūsų patirtys, gyvenimo vingiai ir vertybės yra tokie skirtingi, kad nėra vieno aiškaus „recepto“, kaip sukurti tą ateities viziją.
Bet yra viena gudrybė – kartais kur kas lengviau pradėti ne nuo to, ko nori, o nuo to, ko nenori.
Kai bandome pažvelgti į ateitį, natūralu, kad tai gali atrodyti miglota – juk ten dar nebuvome. O štai praeitis – visai kita istorija. Mes jau ten buvome, mes jau patyrėme, mes jau žinome, kokių situacijų, santykių ar jausmų nebenorėtume kartoti iš naujo.
Būtent tai gali tapti svarbiu atspirties tašku. Jei sunku įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateities vizija, gal verta labiau įsigilinti į tai, kas jau dabar bus aišku – kas Jūsų gyvenime neveikė, netiko ar kėlė nepasitenkinimą.
Tai taip pat yra savęs pažinimas. Juk kiekvienas „ne“, kurį aiškiai įvardijame, yra žingsnis link to, kad atrastume „taip“.
Ir čia labai svarbu kalbėti(s). Su savimi. Su savo koučingo specialistu. Su tais, kuriais pasitikite. Nes pokalbiuose slypi galia atrasti – ne tik tai, ko norite iš ateities, bet ir ką turite paleisti iš praeities.
Kviečiu pergalvoti:
- Kas vyksta/aiškėja, kai leidžiate sau užduoti klausimą „Ko aš nebenoriu?“
- Kokios mintys kyla, kai pasikalbate apie tai su savimi ar žmogumi, kuris gali padėti į viską pažvelgti aiškiau?
Neretai tie, kurie bijo suklysti, tiesiog stovi vietoje. Bet pradėjus nuo to, kas jau aišku (kad ir ko nenorite), atsiranda daugiau erdvės vizijai, kuri viena dieną pradės ryškėti.
Linkiu drąsos pažvelgti į save – tiek į tai, kas buvo, tiek į tai, kas galėtų būti.
Taip atsiranda savi didieji „TAIP“ tarp tų mažųjų „ne“.
P.s. man vis viena vizija ryškėja, kuri irgi gimsta iš suvokiamų praeities “ne”.
Joje yra bendrystė, kurioje koučingo pagalba teikiama tiems, kas šių pokalbių sau dar negali leisti. Ir vizijoje yra trys pusės: klientas, sponsorius ir koučingo specialistas.
Pasidalinsiu tuo greitu metu. Dar vis vizijos kontūrai dėliojasi 😉
Prasmingo veikimo,
Povilas Petrauskas, MCC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
