Labas!
Peržvelkime tam tikrus savo gyvenimo laikotarpius. Juk jie visi kažko išmoko, tiesa? Juk gyvename – augame. Visada.
Kartais atrodo, kad mūsų augimas vyksta tarsi laipteliais – kopi vienu laipteliu aukščiau, pasieki tam tikrą lygį, apsipranti, susitvirtini, o tada vėl judi aukštyn. Paskui tie laipteliai tampa didesni, bet visada būna statūs. Užknisa šiek tiek kabarotis į viršų, bet žinom, kad toje “lygumoje” jau nebesinori būti, tai ir kopiam aukštyn.
Kitais atvejais – tarsi pastovus ėjimas į kalną. Nėra ten jokių sustojimų ir tiesiog einame pirmyn. Tik tas “pirmyn” visada yra aukštyn. Tai ir kažkas nepatogu, ir oro kvėpuoti neužtenka, bet vis skverbiamės į tolį. Toks nuolatinis judėjimas.
Čia ta serija “arba/arba”. Būnda dar, kad abu šie modeliai susimaišo. Tiksliau – padarom kažką, kad sumaišyume 😉
Vienu metu gyvenime gali tekti lipti statesniais laipteliais, kai reikia aiškių etapų, pasistiprinimo, pasiruošimo.
Kitais momentais – tiesiog judi, gal ne visada greitai, bet užtikrintai.
Kiekvienas sau susikuriam norimas “žaidimo taisykles” ir su visomis jų viskas OK. Nėra „teisingo“ ar „geresnio“ augimo būdo. Yra tik Tavo būdas – toks, koks šiuo metu Tau natūralus ir reikalingas.
Svarbiausia – pastebėti, kad iš tikrųjų judi. Na, suprask – gyveni ir jau yra kuo džiaugtis 😉
Net jei ir atrodys, kad stovi vietoje, galbūt tai tik tas momentas, kuomet mėginame susigaudyti kas aplink vyksta, susirinkti jėgas, analizuoti situaciją ir savaip kaupti patirtį.
Ir kai ateis laikas (kartais greičiau, kartais lėčiau), tas vidinis pasiruošimas pavirs nauju šuoliu pirmyn.
Kaip Tau šiuo metu vyksta augimas?
Laipteliais? Įsitriža linija? O gal miksu?
Kviečiu pasidalinti savo mintimis – įdomu išgirsti!
Su meile,
Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
